HTTPS vs HTTP

HTTPS vs HTTP: esminis skirtumas, saugumas ir poveikis jūsų svetainei

Autorius /

Kiekvieną kartą, kai naršyklėje įvedate svetainės adresą, pirmosios raidės prieš domeno vardą nustato, ar jūsų ryšys su ta svetaine yra atviras kaip atvirukas, ar užplombuotas kaip registruotas laiškas. Tos raidės yra HTTP arba HTTPS.

Daugelis žmonių šio skirtumo net nepastebi. Tačiau tas vienas „S” reiškia „Secure” (saugus) ir turi tiesioginę įtaką tam, ar jūsų slaptažodžiai, mokėjimo duomenys ir asmeninė informacija keliauja internetu šifruoti, ar atviru tekstu.

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kuo tiksliai skiriasi HTTP ir HTTPS, kaip veikia kiekvienas protokolas, kokį poveikį tai daro SEO, svetainės greičiui ir naudotojų pasitikėjimui, ir ką konkrečiai reikia daryti, jei jūsų svetainė vis dar naudoja HTTP.

Kas yra HTTP?

HTTP (angl. HyperText Transfer Protocol) yra protokolas, sukurtas 1991 metais Timo Bernerso-Lio (Tim Berners-Lee). Tai taisyklių rinkinys, nusakantis, kaip naršyklė ir serveris bendrauja tarpusavyje: kaip naršyklė paprašo puslapio ir kaip serveris tą puslapį pateikia.

Kai įvedate adresą http://pavyzdys.lt, naršyklė siunčia užklausą serveriui, o serveris atsako atsiųsdamas HTML kodą, paveikslėlius, stilių failus ir viską, ko reikia puslapiui atvaizduoti.

Problema ta, kad HTTP visa tai daro atviru tekstu. Kiekviena užklausa, kiekvienas atsakymas keliauja tinklu nešifruotas. Tai reiškia:

  • Bet kas tame pačiame tinkle (pvz., kavinės Wi-Fi) gali perimti ir perskaityti siunčiamus duomenis.
  • Tarpininkas (pvz., interneto tiekėjas) gali matyti, kokius puslapius lankote, ką įvedate formose ir kokius failus siunčiate.
  • Piktavalis gali pakeisti serverio atsakymą nepastebėtas: įterpti kenkėjišką kodą, nukreipti jus į suklastotą puslapį arba pakeisti rodomus duomenis.

HTTP buvo suprojektuotas laikais, kai internetas buvo akademinis tinklas ir saugumo grėsmės atrodė teorinės. Šiandien naudoti HTTP yra tas pats, kas siųsti konfidencialų dokumentą atviruke per viešą paštą.

Kas yra HTTPS?

HTTPS (angl. HyperText Transfer Protocol Secure) yra tas pats HTTP, tik apgaubtas šifravimo sluoksniu. Tas sluoksnis vadinamas TLS (Transport Layer Security), anksčiau žinotas kaip SSL.

Kai įvedate adresą https://pavyzdys.lt, vyksta viskas tas pats kaip su HTTP, tik prieš pradedant keistis duomenimis naršyklė ir serveris atlieka šifravimo „rankos paspaudimą” (handshake):

  1. Naršyklė užmezga ryšį su serveriu.
  2. Serveris pateikia savo SSL/TLS sertifikatą, kuris patvirtina jo tapatybę.
  3. Naršyklė patikrina sertifikato galiojimą ir patikimumą.
  4. Abu susitaria dėl šifravimo algoritmo ir sugeneruoja sesijai unikalų raktą.
  5. Nuo šio momento visi duomenys keliauja užšifruoti.

Net jei kažkas perims šiuos duomenis, jis matys tik beprasmę šifruotų simbolių seką, kurią iššifruoti be rakto yra praktiškai neįmanoma.

Esminis skirtumas: HTTP vs HTTPS vienu žvilgsniu

SavybėHTTPHTTPS
ŠifravimasNėraTLS/SSL šifravimas
Numatytasis prievadas80443
URL pradžiahttp://https://
Duomenų vientisumasNegarantuojamasGarantuojamas
Tapatybės patvirtinimasNėraSSL sertifikatas patvirtina serverio tapatybę
Naršyklės indikatorius„Nesaugu” arba perbraukta spynelėUžrakto piktograma
HTTP/2 palaikymasNepalaikomasPalaikomas
SEO poveikisNeigiamasTeigiamas (reitingavimo signalas)

Bet šis skirtumus nėra vien techninė detalė. Jis turi realias pasekmes kiekvienai svetainei ir kiekvienam lankytojui.

Trys HTTPS apsaugos ramsčiai

HTTPS sprendžia tris pagrindines saugumo problemas, kurių HTTP net nebando spręsti.

1. Šifravimas (Encryption)

HTTP perduoda duomenis atviru tekstu. Jei lankytojas užpildo kontaktinę formą, įveda slaptažodį arba mokėjimo kortelės numerį, tie duomenys keliauja tinklu kaip paprastas tekstas.

HTTPS šifruoja kiekvieną duomenų bitą, keliaujantį tarp naršyklės ir serverio. Net jei piktavalis perima duomenis per „man-in-the-middle” ataką, jis gauna tik šifruotą teksto masyvą, kurį iššifruoti be privataus rakto užtruktų astronomiškai ilgai.

Praktinis pavyzdys: jūs kavinėje jungiatės prie viešo Wi-Fi ir prisijungiate prie savo banko svetainės. Su HTTPS jūsų prisijungimo duomenys yra šifruoti, ir niekas kitame stalelyje negalės jų perimti. Su HTTP jūsų vartotojo vardas ir slaptažodis keliautų atviru tekstu.

2. Duomenų vientisumas (Data Integrity)

HTTP neturi mechanizmo patikrinti, ar duomenys nebuvo pakeisti kelyje. Tai atveria galimybę vadinamosioms „content injection” atakoms.

Realus scenarijus: kai kurie interneto tiekėjai (ISP) yra pagauti įterpdami savo reklamas į HTTP svetaines. Lankytojas mato reklamas, kurių svetainės savininkas niekada neįdėjo. Su HTTPS toks turinio pakeitimas neįmanomas, nes bet koks duomenų pakeitimas kelyje sulaužo šifravimo vientisumą ir naršyklė tai aptinka.

HTTPS užtikrina, kad duomenys, kuriuos lankytojas gauna, yra tiksliai tie patys, kuriuos serveris išsiuntė. Nei vienas baitas nepakeistas, nei viena eilutė neįterpta.

3. Autentifikacija (Authentication)

HTTP nepatvirtina serverio tapatybės. Kai jungiatės prie http://bankas.lt, neturite jokio mechanizmo patikrinti, ar tikrai bendraujate su tikru banko serveriu, ar su piktavalio sukurta kopija.

HTTPS naudoja SSL/TLS sertifikatus, kuriuos išduoda patikimos sertifikavimo institucijos (Certificate Authorities). Prieš užmezgant šifruotą ryšį, naršyklė patikrina:

  • Ar sertifikatas išduotas būtent tam domenui?
  • Ar sertifikatas vis dar galioja?
  • Ar jį išdavė patikima institucija?
  • Ar sertifikato grandinė yra nepažeista?

Jei bent vienas iš šių patikrinimų nepavyksta, naršyklė iškart įspėja lankytoją dideliu raudonu ekranu. Tai gerokai apsunkina phishing atakas ir suklastotų svetainių veikimą.

HTTPS poveikis SEO: daugiau nei tik reitingavimo signalas

Google 2014 metais oficialiai paskelbė HTTPS kaip reitingavimo signalą. Tačiau tiesioginė pozicijų nauda yra tik ledkalnio viršūnė. HTTPS veikia SEO per kelis netiesioginius, bet labai reikšmingus kanalus.

Tiesioginis reitingavimo signalas

Google algoritmas teikia pirmenybę HTTPS svetainėms prieš HTTP. Kai dvi svetainės yra panašios pagal turinio kokybę, nuorodų profilį ir kitus faktorius, HTTPS svetainė paprastai bus rodoma aukščiau.

Tai nėra galingiausias reitingavimo faktorius (turinio kokybė ir nuorodų profilis svariau), bet jis gali nulemti skirtumą ten, kur konkurencija yra arši ir kiekviena pozicija turi reikšmės.

Naudotojų elgsenos signalai

Kai lankytojas mato „Nesaugu” įspėjimą naršyklės adreso juostoje, jo elgesys keičiasi:

  • Atmetimo rodiklis (bounce rate) auga. Tyrimai rodo, kad iki 85 % naudotojų palieka svetainę pamatę saugumo įspėjimą. Google pastebi aukštą atmetimo rodiklį ir interpretuoja jį kaip signalą, kad svetainė neatitinka naudotojų lūkesčių.
  • Lankymosi trukmė (dwell time) mažėja. Lankytojai, jaučiantys nesaugumą, naršo trumpiau ir apžiūri mažiau puslapių.
  • Paspaudimų rodiklis (CTR) paieškoje krenta. Chrome ir kitos naršyklės rodo „Nesaugu” žymę net paieškos rezultatuose (kai kuriose versijose). Tai sumažina paspaudimų tikimybę.

Visi šie signalai netiesiogiai praneša Google, kad jūsų svetainė nėra gera patirtis naudotojui, ir tai atsiliepia pozicijoms.

Referral duomenų praradimas

Štai problema, kurią daugelis svetainių savininkų nesupranta: kai lankytojas pereina iš HTTPS svetainės (pvz., Facebook, LinkedIn arba kitos tinklaraščio) į jūsų HTTP svetainę, „referer” antraštė (nukreipimo šaltinis) yra pašalinama dėl saugumo politikos.

Tai reiškia, kad jūsų analitikos įrankyje (Google Analytics, Matomo ir pan.) tas srautas bus rodomas kaip „tiesioginiai apsilankymai” (direct traffic) vietoj tikro šaltinio. Jūs prarandate duomenis apie tai, iš kur ateina jūsų lankytojai, ir negalite tinkamai vertinti savo rinkodaros veiksmingumą.

Su HTTPS šios problemos nėra, nes nukreipimo šaltinio informacija perduodama tarp HTTPS svetainių.

Prieiga prie Google Search Console funkcijų

Google Search Console teikia išsamesnius duomenis HTTPS svetainėms. Kai kurios funkcijos ir ataskaitos yra prieinamos tik HTTPS nuosavybėms, todėl HTTP svetainės savininkai mato nepilną vaizdą apie savo svetainės veikimą paieškoje.

HTTPS ir svetainės greitis: mitas, kad šifravimas lėtina

Vienas dažniausių mitų: „HTTPS lėtina svetainę, nes šifravimas reikalauja papildomo apdorojimo.” Tai buvo iš dalies tiesa 2010 metais. Šiandien situacija yra priešinga: HTTPS svetainės dažnai veikia greičiau nei HTTP.

Kodėl?

HTTP/2 protokolas

HTTP/2 yra naujos kartos protokolas, kuris ženkliai pagreitina svetainių krovimą. Jo privalumai:

  • Multipleksavimas: vienu metu per tą patį ryšį galima siųsti kelis failus (CSS, JavaScript, paveikslėlius), o ne laukti eilėje kaip su HTTP/1.1.
  • Antraščių kompresija: mažina duomenų kiekį, siunčiamą su kiekviena užklausa.
  • Server push: serveris gali proaktyviai siųsti failus, kurie bus reikalingi, dar prieš naršyklei jų paprašant.

Pagrindinė sąlyga: HTTP/2 veikia tik su HTTPS. Visos pagrindinės naršyklės (Chrome, Firefox, Safari, Edge) reikalauja TLS šifravimo HTTP/2 ryšiui. Tai reiškia, kad HTTP svetainės yra įstrigusios su senuoju HTTP/1.1 protokolu ir negali pasinaudoti šiais greičio pranašumais.

TLS 1.3 greitis

Naujausias TLS 1.3 protokolas sumažino „rankos paspaudimo” procesą nuo dviejų kelionių (round trips) iki vienos. Tai reiškia, kad šifruotas ryšys užmezgamas beveik taip pat greitai kaip nešifruotas.

Jei lankytojas jau anksčiau lankėsi svetainėje, TLS 1.3 palaiko „0-RTT” (zero round trip time) režimą, kuris leidžia atnaujinti šifruotą ryšį praktiškai be jokio papildomo laiko.

Šiuolaikiniai procesoriai

Šiuolaikiniai serverių ir klientų procesoriai turi aparatinį AES šifravimo palaikymą (AES-NI instrukcijų rinkinį). Šifravimo ir iššifravimo operacijos vykdomos praktiškai be papildomo procesoriaus apkrovimo. Skirtumas tarp šifruoto ir nešifruoto ryšio yra neišmatuojamai mažas.

Realios grėsmės naudojant HTTP: ne teorija, o praktika

Kalbėti apie HTTP grėsmes abstrakčiai lengva. Pažvelkime į konkrečius atakų scenarijus, kurie vyksta kasdien.

„Man-in-the-Middle” (MITM) ataka

Piktavalis prisijungia prie to paties viešo Wi-Fi tinklo kaip ir auka. Naudodamas paprastas, laisvai prieinamas programas (pvz., Wireshark, mitmproxy), jis perima visą HTTP srautą:

  • Mato kiekvieną lankomą puslapį.
  • Perskaito visus formuose įvestus duomenis: vartotojo vardus, slaptažodžius, el. pašto adresus.
  • Gali pakeisti serverio atsakymą: įterpti kenkėjišką JavaScript kodą, nukreipti į suklastotą prisijungimo puslapį arba pakeisti rodomą informaciją.

Su HTTPS piktavalis mato tik šifruotų duomenų srautą. Jis žino, kad lankytojas jungiasi prie tam tikro serverio, bet nemato nei turinio, nei įvedamų duomenų.

Wi-Fi „Evil Twin” ataka

Piktavalis sukuria suklastotą Wi-Fi prieigos tašką su patikimu pavadinimu, pvz., „Kavine_WiFi_Free”. Kai auka prisijungia ir naršo HTTP svetaines, visas srautas eina per piktavalio kompiuterį.

ISP turinio įterpimas

Kai kurie interneto tiekėjai įterpia savo reklamas, stebėjimo kodus ar pranešimus į HTTP svetainių puslapius. Tai techniškai yra „man-in-the-middle” ataka, tik vykdoma jūsų interneto tiekėjo. Su HTTPS tai neįmanoma.

DNS Spoofing

Piktavalis pakeičia DNS atsakymus taip, kad domeno vardas nukreipia į kitą serverį. Su HTTP lankytojas to niekada nepastebs, nes nėra jokio tapatybės patvirtinimo mechanizmo. Su HTTPS naršyklė iškart parodys įspėjimą, nes suklastoto serverio SSL sertifikatas nesutaps su tikru.

Perėjimas nuo HTTP prie HTTPS: ką reikia žinoti

Jei jūsų svetainė vis dar naudoja HTTP, perėjimas prie HTTPS yra techniškai nesudėtingas, bet reikalauja kruopštumo, kad neprarastumėte SEO pozicijų ir nesulaužytumėte svetainės funkcionalumo.

Pasiruošimas

Atlikite svetainės auditą prieš migraciją:

  • Surinkite visų svetainės URL sąrašą (naudokite Screaming Frog, Sitebulb ar panašų įrankį).
  • Užfiksuokite dabartines pozicijas paieškoje pagrindiniams raktažodžiams.
  • Patikrinkite, kokie išoriniai šaltiniai rodo nuorodas į jūsų svetainę.
  • Pasidarykite pilną svetainės atsarginę kopiją.

Sertifikato įdiegimas

  1. Pasirinkite SSL/TLS sertifikato tipą (DV, OV arba EV, priklausomai nuo poreikių).
  2. Daugelis hostingo teikėjų siūlo nemokamą Let’s Encrypt sertifikatą su automatine integracija.
  3. Įdiekite sertifikatą per hostingo valdymo panelę arba rankiniu būdu.
  4. Patikrinkite, ar sertifikatas teisingai sukonfigūruotas (naudokite SSL Labs testą).

301 nukreipimai

Tai kritiškiausias žingsnis SEO požiūriu. Kiekvienas HTTP URL privalo turėti 301 nukreipimą į atitinkamą HTTPS versiją. Tai praneša Google, kad puslapis persikėlė visam laikui, ir perkelia SEO vertę (link equity) iš senojo adreso į naują.

Apache .htaccess pavyzdys:

RewriteEngine On
RewriteCond %{HTTPS} off
RewriteRule ^(.*)$ https://%{HTTP_HOST}%{REQUEST_URI} [L,R=301]

Nginx konfigūracijos pavyzdys:

server {
    listen 80;
    server_name jusudomenas.lt www.jusudomenas.lt;
    return 301 https://$host$request_uri;
}

Vidinių nuorodų atnaujinimas

Po migracijos pakeiskite visas vidines nuorodas iš http:// į https://. Tai apima:

  • Navigacijos meniu nuorodas
  • Turinio nuorodas straipsniuose ir puslapiuose
  • Paveikslėlių ir medijos failų URL
  • CSS ir JavaScript failų nuorodas
  • Kanoninių nuorodų (canonical URL) žymes
  • Sitemap.xml ir robots.txt failus
  • Struktūrizuotų duomenų (schema markup) URL

Jei naudojate WordPress, papildiniai kaip „Better Search Replace” arba „Really Simple SSL” gali automatizuoti šį procesą.

Išorinių įrankių atnaujinimas

  • Google Search Console: pridėkite naują HTTPS nuosavybę ir pateikite atnaujintą sitemap.
  • Google Analytics: atnaujinkite numatytąjį URL nustatymuose.
  • Socialinių tinklų profiliai: pakeiskite svetainės nuorodas Facebook, LinkedIn, Instagram ir kitur.
  • Google My Business: atnaujinkite svetainės adresą, jei naudojate.
  • Reklaminės kampanijos: atnaujinkite visus URL Google Ads, Facebook Ads ir kitose platformose.
  • El. pašto šablonai ir parašai: pakeiskite svetainės nuorodas.

Mixed Content klaidų tvarkymas

Mixed Content (mišrus turinys) yra dažniausia problema po HTTPS migracijos. Ji atsiranda, kai HTTPS puslapis bando įkelti kai kuriuos elementus per HTTP. Naršyklė tokiu atveju gali:

  • Blokuoti nesaugius elementus (aktyvų mišrų turinį: skriptus, iframe).
  • Rodyti įspėjimą ir nerodyti užrakto piktogramos (pasyvų mišrų turinį: paveikslėlius, vaizdo įrašus).

Kaip rasti Mixed Content klaidas:

  • Naršyklės konsolėje (F12, Console skirtukas) ieškokite „Mixed Content” pranešimų.
  • Naudokite „Why No Padlock” įrankį (whynopadlock.com).
  • Paleiskite Screaming Frog auditą ir filtruokite pagal nesaugias nuorodas.

Sprendimas: pakeiskite visus http:// URL į https:// arba naudokite protokolo santykines nuorodas (//domenas.lt/failas.js).

HSTS: papildomas saugumo sluoksnis

Kai jau perėjote prie HTTPS, rekomenduojama įdiegti HSTS (HTTP Strict Transport Security) antraštę. Ji praneša naršyklei: „Šią svetainę visada pasiekite tik per HTTPS.”

HSTS pranašumai:

  • Apsauga nuo SSL stripping atakų. Be HSTS piktavalis gali perimti pirmąją HTTP užklausą (prieš nukreipimą į HTTPS) ir nukreipti lankytoją į HTTP versiją. Su HSTS naršyklė net nebandys naudoti HTTP.
  • Greičiau nei 301 nukreipimas. Naršyklė atlieka nukreipimą iš HTTP į HTTPS vietiniai, net nesikreipdama į serverį. Tai sutaupo vieną kelionę (round trip) ir pagreitina puslapio krovimą.
  • HSTS preloading. Galite pateikti savo domeną į HSTS preload sąrašą, kuris yra integruotas į visas pagrindines naršykles. Tai reiškia, kad net pirmas apsilankymas jūsų svetainėje bus per HTTPS, nes naršyklė jau žinos apie jūsų HSTS politiką.

HSTS antraštės pavyzdys:

Strict-Transport-Security: max-age=31536000; includeSubDomains; preload

Ši antraštė nurodo naršyklei 1 metus (31 536 000 sekundžių) naudoti tik HTTPS ir taikyti tai visiems subdomenams.

Atsargiai: prieš įjungdami HSTS įsitikinkite, kad visi jūsų subdomenai palaiko HTTPS. Kai HSTS aktyvuotas, naršyklė atsisakys prisijungti per HTTP, ir jei koks nors subdomenas neturi SSL sertifikato, jis taps nepasiekiamas.

Dažni mitai apie HTTPS, kuriuos laikas pamiršti

„Man SSL nereikia, nes nerinkiu asmeninių duomenų.”
Net jei jūsų svetainė yra paprastas tinklaraštis be formų, HTTPS apsaugo nuo turinio pakeitimo (ISP reklamos įterpimo, kenkėjiško kodo injekcijų), pagerina SEO pozicijas ir užtikrina, kad lankytojai nematys „Nesaugu” įspėjimo. Be to, net paprastas paieškos laukelis svetainėje perduoda duomenis, kuriuos galima perimti.

„HTTPS yra brangus.”
Let’s Encrypt teikia nemokamus SSL sertifikatus nuo 2015 metų. Dauguma hostingo teikėjų juos integruoja automatiškai. Jokių papildomų išlaidų, jokio sudėtingo diegimo.

„HTTPS lėtina svetainę.”
Priešingai, HTTPS leidžia naudoti HTTP/2 protokolą, kuris ženkliai pagreitina svetainės krovimą. TLS 1.3 „rankos paspaudimas” vyksta per vieną kelionę. Aparatinis AES šifravimas neturi pastebimo poveikio greičiui.

„Mano svetainė per maža, kad ją atakuotų.”
Daugelis atakų yra automatizuotos ir nenukreiptos į konkrečią svetainę. Botai skanuoja internetą ieškodami HTTP svetainių su žinomomis pažeidžiamumomis. Svetainės dydis neturi reikšmės: jei ji pasiekiama per HTTP, ji yra taikinys.

„Pakanka SSL tik prisijungimo ir mokėjimo puslapiams.”
Dalinis HTTPS yra beveik toks pat nesaugus kaip jokio HTTPS. Jei lankytojas naršo HTTP puslapius prieš pereidamas į HTTPS prisijungimo puslapį, jo sesijos slapukai (cookies) jau gali būti perimti. HTTPS turi apimti visą svetainę, be išimčių.

HTTP ir HTTPS ateitis

Interneto bendruomenė aiškiai juda link visiško HTTP atsisakymo:

Naršyklės griežtina politiką. Chrome, Firefox ir Edge vis agresyviau žymi HTTP svetaines. Kai kurios naršyklės jau blokuoja tam tikras funkcijas HTTP svetainėse: geolokacijos API, kameros ir mikrofono prieigą, pranešimus, Service Workers, Payment Request API. Kiekvienais metais šis sąrašas ilgėja.

HTTP/3 ir QUIC. Naujas HTTP/3 protokolas, paremtas QUIC transporto protokolu, yra sukurtas su šifravimu kaip neatsiejama dalimi. HTTP/3 niekada neveikia be šifravimo. Tai dar aiškiau parodo kryptį: ateities internetas yra tik šifruotas.

Naujų domenų registratorių politika. Kai kurie domenų registratoriai ir hostingo teikėjai pradeda automatiškai aktyvuoti HTTPS visiems naujiems domenams. HTTP tampa ne numatytasis režimas, o sąmoninga išimtis, kurios reikia paprašyti.

Certificate Transparency. Visos sertifikavimo institucijos privalo viešai registruoti kiekvieną išduotą sertifikatą skaidriuose registruose (Certificate Transparency logs). Tai leidžia aptikti suklastotus ar neteisėtai išduotus sertifikatus ir padidina visos sistemos patikimumą.

Patikrinimo sąrašas: ar jūsų svetainė tinkamai naudoja HTTPS?

Atlikite šiuos patikrinimus dabar:

  • [ ] Ar svetainė pasiekiama per https://? Ar adreso juostoje rodoma užrakto piktograma?
  • [ ] Ar http:// versija automatiškai nukreipia į https:// su 301 kodu (ne 302)?
  • [ ] Ar SSL Labs testas rodo A arba A+ įvertinimą?
  • [ ] Ar nėra Mixed Content klaidų naršyklės konsolėje?
  • [ ] Ar visi vidiniai URL svetainėje naudoja https://?
  • [ ] Ar sitemap.xml failas naudoja https:// URL?
  • [ ] Ar kanoninis URL (<link rel="canonical">) naudoja https://?
  • [ ] Ar Google Search Console turi HTTPS nuosavybę?
  • [ ] Ar HSTS antraštė įjungta?
  • [ ] Ar sertifikatas automatiškai atnaujinamas prieš pasibaigiant galiojimui?
  • [ ] Ar visi subdomenai turi SSL sertifikatus?
  • [ ] Ar naudojamas TLS 1.2 arba 1.3 (ne senesnis)?

Santrauka

HTTP ir HTTPS skirtumas yra vienas raidė, bet tos raidės svoris yra milžiniškas. HTTP siunčia duomenis atviru tekstu, nepatvirtina serverio tapatybės ir leidžia tretiesiems keisti perduodamą turinį. HTTPS šifruoja ryšį, patvirtina tapatybę, apsaugo duomenų vientisumą, atveria prieigą prie modernių interneto technologijų (HTTP/2, HTTP/3, Service Workers) ir siunčia teigiamą signalą Google algoritmui.

Perėjimas prie HTTPS 2026 metais nėra techninis pasirinkimas, tai higienos standartas. Nemokamų sertifikatų, automatizuotų diegimo įrankių ir hostingo teikėjų palaikymo dėka šis procesas paprastai užtrunka mažiau nei valandą ir nereikalauja jokių investicijų.

Jei jūsų svetainė vis dar veikia per HTTP, kiekviena diena be HTTPS reiškia prarastus lankytojus, prastesnes Google pozicijas ir atviras duris grėsmėms, kurių lengva išvengti.

Į viršų